Pasroviui ar prieš srovę?

Data: 2010 10 22

Pasroviui ar prieš srovę?

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

Būti nekonformistu, kitaip tariant, nepasiduoti aplinkos nuomonės spaudimui šiais laikas yra madinga. Argi ne paradoksalu? Juk mada – konformizmu grįstas fenomenas!

Gal teko girdėti apie psichologo Stanley Milgramo eksperimentus? Milgramas nagrinėjo žmonių atsparumą autoritetui bei konformistinį paklusimą jo nurodymams. Eksperimento metu kiekvieno tiriamojo (jie nežinojo tikrojo tyrimo tikslo) buvo prašoma pabūti eksperimentatoriaus asistentu. Trečiam asmeniui, asistento nuomone, tiriamajam, o iš tiesų profesionaliam aktoriui, buvo užduodami klausimai. Atsakius neteisingai, asistentas turėdavo paspausti mygtuką ir tuomet neteisingai į klausimą atsakęs „tiriamasis“ gaudavo aukštos įtampos dozę. Asistentui buvo pasakyta, kad su kiekvienu neatsakytu klausimu elektros įtampa yra didinama. Eksperimento vadovas asistentą vis ragindavo paspausti mygtuką. Suprantama, „tiriamasis“ kankinamas nebuvo, o tik apsimesdavo gavęs elektros šoką. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 65 % tiriamųjų (26 iš 40), nors ir jausdamiesi labai nepatogiai, klusniai spausdavo mygtuką, kol pasiekdavo maksimalią 450 V elektros įtampą, akivaizdžiai pavojingą žmogaus gyvybei. Tik 1 iš 40 eksperimento dalyvių atsisakė spausti mygtuką įtampai viršijus 300 V! Šis eksperimentas buvo atliktas dar praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Galbūt žmonės pasikeitė ir jau nėra tokie paveikūs aplinkos ar autoriteto spaudimui? Deja, tyrimai rodo situaciją iš esmės nepasikeitus. Pavyzdžiui, viena Prancūzijos televizija 2010-aisiais metais, galima sakyti, pakartojo Milgramo eksperimentą realybės šou laidoje „Mirties žaidimas“. Skirtumas tik tas, jog ne eksperimentatorius, o TV laidos vedėjo autoritetas realybės šou dalyviams pasirodė esąs svarbesnis už vidinę moralinę nuostatą.

Balta avis tarp baltų

Anot socialinių psichologų, konformizmas pasireiškia, kai žmogaus požiūrį, įsitikinimus ar elgesį lemia aplinkinių nuomonė, nerašytos taisyklės ir nuostatos. Aplinkos įtaka gali reikštis nepastebimai, o gali ir tiesmukai paspausti (kaip Milgramo eksperimento atveju). Paprastai tariant, konformizmas – tai aplinkinių nuomonės nekritiškas priėmimas už nuosavą, pastarąją nugrūdant į užkulisius. Užkietėjęs konformistas juoksis su dauguma, kai jam nejuokinga, ir pavadins pomidorą agurku, jei dauguma sutartinai tvirtins tą patį, vaizdžiai tariant. Konformizmas pats savaime nėra nei geras, nei blogas. Evoliuciniu požiūriu konformizmas, kaip prisitaikymas prie grupės, būtinas žmogaus išgyvenimui. Perdėtas kritiškumas ir tik savos nuomonės paisymas ardo bendruomeniškumą. Vis dėlto apie konformizmą dažniau kalbama neigiama prasme jį siejant su nesąmoningu paklusimu vartotojimo dogmoms, masių bukumu, prisitaikėliškumu, asmeninių vertybių ir nuostatų devalvacija. Neigiama prasme konformizmas – vienas pagrindinių kūrybiškumo, novatoriškumo barjerų.

Juoda avis tarp baltų

Egzistuoja konformizmui tariamai priešingas reiškinys – antikonformizmas. Tačiau, kaip matysime vėliau, priešingas tik iš pirmo žvilgsnio. Antikonformizmas – tai besąlyginis priešinimasis daugumos nuomonei ir vertybėms. Antikonformistas automatiškai „alergizuoja“ viskam, kas patinka daugumai. Antikonformistas eina prieš srovę iš principo. Kad ir kaip būtų keista, antikonformizmas yra tik išvirkščias konformizmas. Prieš daugumą „iš principo“ protestuojanti mažuma vieną gražią dieną gali pati virsti dauguma. Šio tipo konformizmo pavyzdžių gausu paauglių subkultūrose. Tarkime, gotai – chrestomatinis antikonformizmo pavyzdys. Šiai kultūrinei srovei būdinga egzaltuota estetika, kuri yra viešai deklaruojama per išorines formas (aprangą, muziką), brėžia aiškią skiriamąją liniją tarp savęs ir likusios visuomenės dalies. Tačiau jei paauglys renkasi gotų judėjimą tik ieškodamas bendrystės ir išorinio savęs patvirtinimo (nes galbūt buvo atstumtas kitos grupės, dėl ko nesąmoningai siekia nuo jos atsiriboti), o ne iš nuoširdaus žavėjimosi gotiška muzika ir atributais, jis bus laikytinas konformistu. Ironiška, bet antikonformistai virsta tikrų tikriausiais konformistais, kai itin aršiai ir beatodairiškai kritikuoja kitos grupės vertybes į jas nesigilindami. Jie tiesiog šliejasi prie mėgstančiųjų kritikuoti gretų. Bet koks svetimos nuostatos priėmimas nesusimąstant, net jei šia nuostata vadovaujasi mažuma, yra konformistiškas. Kad ir kokia puiki toji nuostata būtų (pavyzdžiui, ekologinis mąstymas), jei ji priimama neįsigilinus ir iracionaliai užvaldo mūsų emocijas per visuomenės informavimo priemones ir autoritetus, tai bus paprasčiausias prisitaikėliškumas.

Laisva avis

Be konformizmo ir antikonformizmo, egzistuoja dar viena pozicija – , nekonformizmas arba laisvos nuomonės pozicija. Knygyne nekonformisto neatbaidys į perkamiausių knygų dešimtuką įtraukta knyga, tačiau bestselerio statusas pats savaime jo irgi nesuvilios. Nekonformistas  pasidomės turiniu ir autoriumi, įvertins savo finansines galimybes ir, remdamasis savo paties nuomone, nuspręs, pirkti jam knygą ar nepirkti. Nekonformistas vadovaujasi vidinėmis, o ne išorinėmis vertybėmis. Jis nei priešgyna, nei drovuolis. Jis nebijo viešoje erdvėje, autoritetų akivaizdoje suabejoti nusistovėjusia nuomone ar vertybėmis. Kita vertus, laisvos nuomonės turėtojas neišsigąsta, jei jam patinka tai, kas patinka daugumai.

Post scriptum

Daugeliui žmonių patinka apie save manyti, esą jie nesivadovauja stereotipais, o turi savo nuomonę ir jos laikosi. Vis dėlto būtų sveika ir įdomu retsykiais savo nuomonę „išskirstyti“ – panagrinėti, kiek ją veikia visuomenės susitarimai, socialinės mados, žiniasklaida bei artimiausios aplinkos (draugų, kolegų) brukamos nuostatos. Žinoma, sava nuomonė gali sutapti su daugumos nuomone, tačiau visai sveika savęs dažniau paklausti: „O ar aš iš tiesų taip manau?“

 

Daugiau skaitykite žurnale "Aš ir psichologija" spalio mėnesio žurnale arba ieškokite adresu: http://www.asirpsichologija.lt/

 

TURINYS Spalis Nr. 8

8 AŠ ASMENYBĖ Jei gyventi, tai skristi

Pokalbis su dainininke Gintare Jautakaite.

12 AŠ DIRBU

Sprendimų priėmimas

Kaip išreikšti savo nuomonę, kad būtum išgirstas.

18 MES TĖVAI

Seksualiniai vaikų žaidimai

Kai vaikai žaidžia gydytojus ir ligonius.

24 Kam reikalingos baisios pasakos?

Straipsnis apie „geras“ ir „negeras“ pasakas.

AŠ IR TU

28 Lyčių dvikova kasdienybėje

Ką moterims ir vyrams dera žinoti vieniems apie kitus.

28 Kas per paukštė ta anyta?

Patarimai nesutariančioms marčioms ir anytoms.

AŠ IR PASAULIS

36 Pasroviui ar prieš srovę?

Tikras ir išvirkščias konformizmas.

38 Akistata su gyvenimu

Interviu su atkakliuoju Šarūnu Narbutu.

AŠ ATRANDU SAVE

44 Rašymo dovana

Savų minčių atspindėjimo menas.

48 Sužinok, kas tu per grybas!

Juokingas testas.

AŠ KONSULTUOJUOSI

50 Galia keisti mintis

Straipsnis apie kognityvinę ir elgesio terapiją.

52 KŪNAS IR SIELA

Pamąstymai apie kūną

Kelionės priemonė – kūnas, tikslas – gyvenimas.

58 Kai pojūčiai susilieja

Mįslingas sinestezijos fenomenas.

LAISVALAIKIS

60 Kinas, kurį reikia suprasti

Artėjant „Scanoramos“ festivaliui.

AŠ NE PSICHOLOGAS

66 Septynios vienatvės

Izoliacija nuo aplinkos ir vienatvė yra skirtingi dalykai.