Autoritetas – pasitikėjimo afrodiziakas

Data: 2011 06 01

 

Autoritetas – pasitikėjimo afrodiziakas

Sociologas  Dainius Genys

 

Pradėti straipsnį tokiu pavadinimu paskatino anaiptol ne skambių ar intriguojančių pavadinimų vaikymasis. Norėjosi pasvarstyti apie autoritetą ir jo poveikį visuomenės savijautai. Kitaip sakant, sociologiškai paanalizuoti autoriteto sampratą ir jo įnašą į visuomenės gyvenimą. Kiek verta ir prasminga pasikliauti autoritetu bei kokias pasekmes gali sukelti aklas, dogmatiškas ir nekvestionuojamas sekimas juo?

 

Dabartinis laikmetis pasižymi stabilių struktūrų nykimu, ima dominuoti lankstumas, takumas, prisitaikymas. Kasdien mus šturmuoja informacijos srautas, kurio mastai ir galia milžiniški – daugelio mūsų protas nepajėgia priešintis ar kovoti. Tuo tarpu pastovumo ir saugumo poreikiai niekur nedingo.

 

Autoriteto samprata

Neatsitiktinai iškyla poreikis remtis į kokį nors tvirtą pagrindą, prisidengti tuo, kas išplečia ir padidina mūsų galias. Siekiant išlaikyti tam tikras vertybines nuostatas, ieškoma tvirto pamato joms pagrįsti. Sociologai sako, kad visuomenės saugumo ir nesaugumo būsenos priklauso nuo egzistuojančių autoritetų ir pasitikėjimo jais: neturint tvirtų autoritetų, gali sudrebėti net tvirčiausi įsitikinimai. Vadinasi, autoritetus galima suprasti kaip tam tikrus stabilumo garantus. Tai simboliai, į kuriuos mes galime atsigręžti ieškodami užtarimo gręsiančio netikrumo akivaizdoje.Jie iškyla tada, kai žmogus suklumpa, pasijaučia bejėgis ir nuleidžia rankas.

Autoritetai yra ir visuomeninio gyvenimo dorovės policininkai, siekiantys apginti tam tikras vertybes, priešintis neteisybei, ginti bendruomenės teises, savo pavyzdžiu demonstruoti atstovaujamą pasaulėžiūrą. Jie nusipelno mūsų pagarbos. Autoriteto personifikacija labai įvairi, pavyzdžiui: autoritetais laikytini ir institucijos, ir religija, ir kultūrinės nuostatos, ir horoskopai, charizmatiški asmenys ir t. t.

Kita vertus, sociologiniu požiūriu autoriteto sąvoka nėra vienareikšmė. Autoritetas yra tai, kas mus nuramina, kuria pasitikėjimo ir saugumo jausmus, tačiau tai ir protesto bei maišto objektas. Autoritetas gali tarnauti ir kaip manipuliacijos priemonė, pavyzdžiui: asmenys, nekritiškai priimantys įvairių „autoritetų“ teiginius, lengvai pasiduoda įvairiausiai manipuliacijai ir tampa paprasčiausio populizmo aukomis. Galiausiai, nekvestionuoti autoriteto tiesiog negalima. Istorija pateikia galybę pavyzdžių, kad dogmatiškas sekimas autoritetu ir bijojimas jam pasipriešinti gali sukelti tragediją, kaip antai atsitiko nacizmo ar komunizmo klestėjimo laikais. Taigi, iškyla natūralus klausimas: kaip elgtis su autoritetu?

 

Autoriteto kritika

Autoritetą kvestionuojantys asmenys teigia, jog kliovimasis juo panašus į bėgimą nuo tikrovės, savo kritiškumo, savanoriškumo atsisakymą, neva savo proto atidavimas į „svetimas rankas“ reiškia slėpimąsi nuo tikrovės, nes lengviausia išeitis elgtis taip, kaip kažkas nurodo. Pagal vieną viduramžių posakį, autoritetu paremtas argumentas yra silpniausias iš argumentų. Ir, išties, nėra gerai, jei autoritetas nekvestionuojamas ir juo tik dogmatiškai sekama. Reikalas tas, kad neskatinantis kritinio mąstymo, siekiantis tik valdyti ar dominuoti autoritetas yra mažų mažiausiai abejotinas. Kiekvienas autoritetas turi būti įrodomas ir patvirtinamas argumentais. Autoriteto prestižas ir reikšmė auga kartu su pasekėjų gebėjimu savarankiškai mąstyti, kvestionuoti ir savanoriškai priimti jo nurodomas nuostatas ar kryptis.

 

Nūdienos laikmetis nėra palankus autoritetams klestėti. Tai liudija ir kone visame pasaulyje augantis nepasitikėjimo virusas. Nepasitikima viskuo – pradedant institucijomis ir baigiant žmonių tarpusavio pasitikėjimu. Dominuojančios takumo tendencijos išblaško prisirišimą prie aiškių nuostatų, tirpdo tradicines vertybes, dėl ko keičiasi ir autoriteto vieta visuomenėje. Vertinant visuomenės elgsenos tendencijas, atrodo, kad prisirišti prie kokio nors autoriteto yra prasto skonio ženklas. Pripažinti, jog kažkas daro tau įspūdį, kad egzistuoja kažkas, kuo tu gali pasikliauti, rasti užuovėją tapo tarsi silpnumo ženklu. Štai šiandien viešai išpažinti tikėjimą kai kam atrodo nepadoru, naivu ar net bejėgiška.

 

Būtent šiame kontekste iškyla ir smarkiai įsigali naujoviškos elgsenos formos, kaip antai vartotojiškumas. Vartotojiškumas kuria gyvenimo kokybės ir net pasitenkinimo iliuziją, tačiau realiai tai toks fenomenas, kuris tarnauja tik sau, bet ne kitiems. Jis neskatina prisirišimo ar solidarumo, priešingai – skatina troškimus, kurių patenkinimas nėra baigtinis. Skatina nesigilinti į reikšmes ir slysti bereikšmiu paviršiumi. Kitaip sakant, vartotojiškumas neleidžia žmogui patenkinti aukščiausių poreikių piramidės laiptelių – saviraiškos ir pripažinimo.

 

Pagiriamasis žodis autoritetui

Autoriteto kritika susijusi su nepriklausomumo arba su kitokios nuomonės deklaracija. Tačiau jei noras būti nepriklausomam reiškia ir ideologijos, organizacijos, tikėjimo, vertybių ar kitų žmonių įtakos vengimą ar baimę, jis tampa toks pat beprasmis, kaip ir pasitikėjimas be tikėjimo. Tokia nepriklausomumo samprata galbūt tinka trumpalaikiam protestui ar pasipriešinimui, vis tik ilgainiui ji turės būti pajungta tam tikroms vertybėms. Nepriklausomumas ar laisvamaniškumas, nesusaistytas jokiomis vertybėmis, nėra produktyvus, nes neskatina nei ištvermės, nei kūrybinių pastangų. Pritarimas kažkuriam autoritetui pirmiausia byloja apie asmens pritarimą tam tikrai pasaulėžiūrai, konkrečių vertybių pripažinimą.

 

Tikėjimas autoritetu praplečia galimybes. Kai nebeturi jėgų, parama, jausmas, kad esi ne vienas, kad kovoji dėl kilnaus tikslo, suteikia jėgų. Autoritetas skatina pasitikėjimą. Jo efektas išryškėja tuomet, kai santykiai su juo grindžiami pasitikėjimu ir pagarba. Egzistuoja esminis skirtumas tarp autoritetu grįstos bendruomenės (ar kitokios solidarios aplinkos) ir aplinkos be autoriteto, pavyzdžiui, vartotojiškumo. Autoritetas gali būti kantrus, pakęsti kitokią, kritišką nuomonę, gali nepaisyti nelojalumo, gali netgi atleisti klaidas. O vartotojiškumas daug griežtesnis – nepateisina alternatyvios nuomonės, nemėgsta nelojalių „klientų“ ir beveik niekada neatleidžia klaidų: neuždirbus pakankamai pinigų naujam vartojimo objektui, kitaip sakant, pristabdžius nuoseklų vartojimą, patenkama į vartojimo paraštę.

Reikalas tas, kad solidariose aplinkose mes galime jaustis saugūs ir tai skatina dar didesnį pasitikėjimą. O vartotojiškumas atsisako suteikti bet kokias saugumo savijautos garantijas: saugus esi tol, kol vartoji ir kol suteiki naudą. Ištrūkti iš šio uždaro rato gali padėti tik tvirtas ir patikimas autoritetas. Greičiausiai todėl tradiciniai autoritetai ir susilaukia didžiausių atakų, kad parodo naujųjų darinių ribotumą. Šiuolaikiniam autoritetui, turinčiam tvirtą laikyseną, tenka sumokėti nemažą kainą – sulaukti daug kritikos.

Kiek ir kokių žmogus turi autoritetų bei kaip vyksta tarpusavio santykiai yra kiekvieno individualus reikalas. Akivaizdu, jog egzistuoja ne tik tvirti, įrodyti ir patikimi autoritetai, bet ir daugybė pretendentų, siekiančių jais būti. Vartotojų visuomenėje nėra lengva atrasti autentišką santykį su autoritetu. Ir kol jo nėra, autoritetui sunku atlikti savo funkciją. Autoritetas be pasitikėjimo yra ribotas autoritetas. Autoritetų dažniausiai šaukiamasi tik susiklosčius keblesnei situacijai, iš anksto jais netikint, tačiau laimės vaisius tikimasi raškyti tuojau pat.

 

P. S. Sakoma, jog afrodiziakai skatina lytinį potraukį. Ir nors moksliškai afrodiziakų poveikis nėra įrodytas ar bent jau išlieka ginčytinas, žmonėms tai nė motais ir retas kuris pasimatymas neišsiverčia be kažko (braškių, šokolado ar taurės vyno), kas padėtų atsipalaiduoti bei sužadintų pasitikėjimo vienas kitu jausmą.

Tvirtas, argumentais pagrįstas ir pagarbus autoritetas taip pat tarnauja kaip pasitikėjimo dirgiklis. Kurdamas pastovumo bei saugumo jausmus, charizmatiškas autoritetas tampa  pasitikėjimo afrodiziaku. 

 

Daugiau skaitykite žurnale "Aš ir psichologija" birželio mėnesio žurnale arba ieškokite adresu:http://www.asirpsichologija.lt/

 

TURINYS

Birželis Nr. 5

 

AŠ ASMENYBĖ

8                    Interviu su aktoriumi Colinu Firthu

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

 

AŠ DIRBU

12                  Gero darbuotojo pradžiamokslis

Juris Belte[v1] 

 

MES TĖVAI

16               Vasaros stovyklų „baubai“

Ramunė Žumbakienė

 

TEMA

20                  Kaip užauginti vyrą?

Jolita Zykutė

24                 Interviu su Raimunda ir Gintaru Česoniais

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

 

  AŠ IR PASAULIS

28                 Autoritetas – pasitikėjimo afrodiziakas

Dainius Genys

32                  Žodžių tango

Aldona Steponavičiūtė

 

AŠ IR TU

38                  Dvi sielos viename guolyje

Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

 

ATVEJIS

44                  Ilgesio vasara

Rugilė Vilkišė

 

PSICHOLOGAI JUOKAUJA

48                  Humanistiniai etiudai

Rimvydas Budrys

 

KŪNAS IR SIELA

50                 Kaip atsipalaiduoti?

Genovaitė Petronienė

54                 Gėlės – pojūčių gurmanams

Lina Jarockytė

 

LAISVALAIKIS

56                 Gimimo dienos psichologija

Liepa Butkutė

 

AŠ NE PSICHOLOGAS

66                 Istorija apie vieną inteligentišką šeimą

Valdas Kilpys

 

Turinio išnašos:

 

„Žmogus nesijaučia drąsus tol, kol situacija to nereikalauja.“

 22

Ką reiškia auginti keturis berniukus?

36

Dvasiniai potyriai besimylint.

42

Paragaukime... gėlių!

60

Kaip susigaudyti meditacinių technikų įvairovėje?